Gediminas Pranckūnas

Nykstanti IDILĖ / A Vanishing IDYLL (2022)


NYKSTANTI IDILĖ
Kaimiškojo Vilniaus vaizdeliai

Kaimiškasis Vilnius yra reprezentacinių vaizdų užribyje. Nebent tarsi kokia egzotika pasirodo romantizuoti nykstančių Šnipiškų vaizdeliai kaip kontrastas greta esantiems dangoraižiams. Toks Vilnius gerokai plačiau išsibarstęs ir labai jau visoks - vargo pagraužtas, lopytas perlopytas, palaikėm tvorom išraižytas, atlapom durim vėpsantis ar nebeveikiančiom satelitinėm antenom pakrypusių stogų linijas užapvalinantis. Daug kur toks jis jau pasmerktas. Kitur atvirkščiai - įsikabinęs naujai perstatytais sutvarkytais namais su dailiom pievutėm, pripučiamais baseinėliais ir plastikiniais šiltnamiais kiemuose, aptvaruose lakstančiais dideliais šunimis. Visus juos jungia išlaikytas ryšys su gamtos kismu - pavasarine sėja ar sodinimu, rudeniniu sodo, neretai paveldėto iš kadaise buvusių savininkų, genėjimu ir kitais kasdieniais ūkio darbeliais. Savotiška idilė. Tik dažnai su pasmerkimu išnykti žyme.

Gediminas Pranckūnas

Gedimino Pranckūno pasivaikščiojimai po Vilnių mane nukelia į vaikystę, kai būdavo daug laiko stebėti ir įsivaizduoti kas ir kaip gyveno tame sename name, kur vedė tie laipteliai, kas sodino tą sodą, kas ten augo. Tai savitos, grafiškos kompozicijos, lėtojo laiko vaizdai apglėbiantys daug įvairių laikų: seno, kaimiško Vilniaus, pokyčių, gamtos augimo, tolstantį ir kt. Man šios fotografijos yra poilsis nuo rėkiančių vaizdų srauto, meditacija sugrąžinanti į vidinį centrą, leidžianti vėl patirti atvirumą supančiai aplinkai, žvelgti vienu metu į visus planus vizualiai ir mentaliai.

Monika Krikštopaitytė